trynėtas

trynė́tas, -a adj. (1) BŽ248, NdŽ; SD215, Sut, N, [K], S.Dauk, L, Rtr, FrnW, KŽ kuris su trynėmis, nuospaudomis: Sėdi ištiesęs trynėtas savo rankas ant kelių rš. Prispaudęs traukė trynėtu delnu paplaukiui rš.